Kitą dieną po formulės išplaukėm į Korsikos salą. 5 valandos kelte ir mes jau kitokiam pasauly. Nesitikėjau, kad sala bus tokia graži - vien kalnai, uolos, balto smėlio paplūdimiai, žydra jūra ir maži jaukūs miestukai. Korsikiečių kalba panašiai kaip senoji niciečių yra italų ir prancūzų mišinys, turbūt daugiau italų, nes mūsų draugai prancūzai jų nesupranta. Korsikiečių nacionalizmo apraiškų nelabai pastebėjome, nes tie, kurie dirba turizmo sektoriuj draugiški ir malonūs. Tik matėm porą grafiti su nacionalistiniais antiprancūziškais pasisakymais.
Įspūdingiausias buvo salos pietuose esantis Bonifacio miestukas, pastatytas ant didžiulės stačiai į jūrą einančios olos (foto), tad visas grožis ir matosi būtent iš jūros. Todėl plaukėm laivu aplinkui, aplankydami neįtikėtino žydrumo paplūdimius ir urvus olose. Nuo bangų buvom visi šlapi, bet labai patenkinti:) Pirmą naktį nakvojom palapinėse privačiam pliaže, paskutinę - viešam pliaže bet visai po atviru dangumi. Pirmą kartą mačiau saulėtekį, kai saulė pateka iš jūros. Taip pat pirmą kartą 'hikin'au' kalnuose - gerą valandą kopėm uolomis iki kalnų ežero. Oi, kaip viskas buvo super..
Korsika1: http://www.facebook.com/album.php?aid=27580&l=f8b30&id=553339365
Korsika2: http://www.facebook.com/album.php?aid=27585&l=4a432&id=553339365
Rodyk draugams
Pavėluoti įspūdžiai iš Formulė-1. Praeitą ketvirtadienį susiruošėm į Monaką pažiūrėti F-1 treniruotės. Tai vienintelė diena, kai galima kažką pamatyti be bilietų nuo senamiesčio kalno (per treniruotę patekti į tribūną kainuoja 70EUR, o kitom dienom bilietų kainos siekia kelis šimtus EUR). Atvažiuojam į traukinių stotį, ir surprise surprise traukinio, kuriuo turėjom važiuot, nėra, artimiausias už 2h, kai treniruotė jau bus pasibaigus. Pasirodo, eilinis prancūzų bajeris - streikas. Jie vis pasirenka laiką, kai keliauja daugiausia žmonių - kaip tik tada be F-1 vyko ir Kanų kino festivalis. Taip turbūt jaučiasi stipresni ir laimingesni pasiekę didžiausią prarastų pajamų skaičiuką ir sukėlę didžiauią visuomenės nepasitenkinimą. Tada prakeikiau Prancūziją kaip reikiant. Dar verta paminėti, kad tą pačią dieną mano artimieji, pasisvečiavę Nicoje, skrido namo ir oro uoste taip pat vyko streikas, tad jiems teko praleisti 3 valandas lėktuve, kol gavo leidimą pakilti. Argi ne puiki sistema..?
Na bet nors tiek gerai, kad autobusų vairuotojai tuo pačiu metu nestreikavo, tai Monaką pasiekėm pačiu laiku. Didžiausią įspūdį man paliko nerealus garsas visame mieste - visur aidintis ūžimas. Na, ir greitis buvo nerealus - neįtikėtinai atrodo, ypač kai prisimeni, kad jie lekia normaliomis miesto gatvėmis.
Foto: http://www.facebook.com/album.php?aid=39346&l=3b517&id=519466128
Rodyk draugams
